|
| |
Lengvatikiams metamas jaukas |
 |
Teikiame paskolas nuo 1000 litų iki 100 000 eurų. Palūkanos nuo 20 procentų. Užstatas nebūtinas. Argi ne pasaka? – ši tema narpliojama šią savaitę pasirodžiusioje „Balsas.lt savaitėje“.
Tokių ir panašių skelbimų internete sunkmečiu galima rasti begales. Bankams sugriežtinus paskolų ir kreditų teikimo tvarką, fiziniai asmenys ir privačios įmonės, užsiimančios paskolų davimu, sukruto. Skaityti toliau » |
| |
Didžiausi skelbimų portalai pradėjo kovą dėl pelno |
 |
Krentant reklamos kainoms ir mažėjant jos kiekiams, didžiausi interneto skelbimų portalai pradėjo kovą dėl tų litų, kuriuos galima surinkti iš vartotojų už dedamus skelbimus ar papildomas paslaugas. UAB „Plius.lt“ kreipėsi į Konkurencijos tarybą (KT), kad išsiaiškintų, ar konkurentas skelbiu.lt, kurį valdo UAB „Diginet LT“, nemeluoja vartotojams, kad yra didžiausias skelbimų portalas šalyje. Skaityti toliau » |
| |
Lietuvos ekonomikos nesubalansuotumas nyksta |
|
Nors šių metų pradžia Lietuvos užsienio prekybai nebuvo sėkminga (ir toliau mažėja ir eksporto, ir importo mastas), ji liudija apie nykstantį Lietuvos prekybos deficitą ir mažėjantį išorinį Lietuvos ekonomikos nesubalansuotumą, teigia SEB banko ekspertai. Statistikos departamento paskelbtais duomenimis, per pirmus du mėnesius Lietuvos prekių eksportas sumažėjo 21,8 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2008 m., o importas krito net 41,0 procento. Užsienio prekybos deficitas sumažėjo 87,1 proc. ir buvo 423 milijonai litų. Skaityti toliau » |
| |
Lietuva ritasi į bedugnę, Vyriausybė lūkuriuoja |
|
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė interviu „Balsui.lt“ tvirtina, kad Vyriausybės įgyvendintos reformos ne padėjo šalies ekonomikai, o priartino prie katastrofos. Ji neišvengiama, jei valdžia nepripažins padarytų klaidų ir nesiims jų skubiai taisyti.
- Pernai gruodį naujoji Vyriausybė Lietuvą baugino dramatiška šalies ekonomine perspektyva, o šiandien ji elgiasi daug ramiau, tarsi didieji pavojai būtų įveikti. Ar išties esama pagrindo optimizmui? Skaityti toliau »
|
| |
Visuomenės senėjimas, „Sodra“, verslas ir gyventojai |
 |
Visuomenės senėjimas – gyventojų struktūros pokyčiai, kai daugėja pensinio amžiaus ir mažėja darbingo amžiaus gyventojų – neigiamai veikia socialinio draudimo biudžetą, t. y. mažėja įmokas mokančių ir daugėja išmokas gaunančių gyventojų skaičius. Šią savaitę spaudoje ir interneto dienraščiuose buvo diskutuojama apie tai Skaityti toliau » |
| |
Netrukus imsimės ekonominės politikos audito |
|
Dabartinė XV vyriausybė, kaip ir visos iki jos, gauna deramą dozę kritikos, neretai – ir pelnytos. Kai bus kokia valstybinė šventė, galėsime ją ir pagirti. Už ką? Už tai, kad veikia sparčiai ir energingai, o dar labiau už tai, kad sugeba prisipažinti klydusi ir geba taisyti klaidas.
Valdžiai teko uždavinys ne iš lengvųjų – reikia susrėbti viso būrio nepriklausomų nuo šios vyriausybės Skaityti toliau » |
| |
2009-ieji: optimizmo nedaug |
 |
„Dnb NORD“ banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį į tai, kad apie artėjantį ūkio lėtėjimą buvo kalbama jau seniai (nuo 2006 m.), tačiau skolinimosi ir vartojimo apsukos nebuvo mažinamos.
„Iki šiol Lietuvoje galima buvo matyti tik pirmuosius krizės ženklus, o jos „vaisius“ skinsime šiemet. Nei verslas, nei valdžios sektorius, nei namų ūkiai nebuvo tinkamai pasiruošę rimtesniems ekonominiams išbandymams Skaityti toliau » |
| |
LLRI: pensijų reformą reikia ne stabdyti, o plėsti |
|
Lietuvos gyventojai mano, kad į jų asmeninę pensijų sąskaitą turėtų būti pervedama vidutiniškai 11,2 proc. socialinio pensijų draudimo įmokų, t. y. dvigubai daugiau, nei galima dabar.
Pasak tyrimų bendrovės RAIT valdybos pirmininkės Ingos Nausėdienės, analizuojant dirbančių ir nedirbančių respondentų atsakymus Skaityti toliau » |
| |
Apklausa: euras nukonkuruos dolerį |
|
2008 12 30
Du trečdaliai Prancūzijos ir Ispanijos gyventojų, o taip pat ir 58 proc. vokiečių bei 62 proc. italų mano, kad iki 2014 metų euras nukonkuruos dolerį ir taps svarbiausia pasaulio valiuta, skelbia FT/Harris apklausa. Su tokia nuomone sutinka ir 48 proc. apklausoje dalyvavusių amerikiečių. Šaltinis: Balsas.lt |
| |
Kodėl Lietuvoje auga infliacija? |
 |
Didesnė ar mažesnė infliacijos banga palietė beveik visas ES šalis. „Eurostat“ duomenimis, metinė infliacija Latvijoje vasario mėnesį sudarė 16,5 proc. – tai didžiausias rodiklis tarp visų ES šalių, pagal kurį Latvija senokai „pirmauja“. Po Latvijos rikiuojasi Bulgarija, kurioje metinė infliacija siekia 12,2 proc., Estija – 11,5 proc. ir ketvirtoje vietoje – Lietuva su 10,8 proc. metine infliacija; po to seka Rumunija – 8 proc. ir Čekija – 7,6 proc. Metinės infliacijos augimas fiksuojamas keturiolikoje ES narių, aštuoniose infliacijos lygis yra stabilus, o keturiose – sumažėjo. Infliacija didėja ir euro zonoje: vasario mėnesį metinė infliacija buvo 3,3 proc., tuo tarpu prieš metus šis rodiklis sudarė 1,8 proc. Skaityti toliau » |
|